Tasmanijos velnias, turintis nepasotinamą apetitą, minta ne tik gyvu grobiu, bet ir lavonais, dėl kurių varžosi su savo bičiuliais įnirtingose kovose, kurių metu skleidžia šiurpius riksmus, pelniusius jam velnio vardą. Esant menkiausiam neatsargumui, jis gali praryti kitus savo rūšies atstovus ir net savo jauniklius.
·